Interviu su INFERNO

Priartėjus „Armageddon Descends II“, kuris vyks kovo mėn. 1-ą dieną Vilniuje, Klube „Kablys“, pristatome interviu su festivalio svečiais iš Čekijos INFERNO. Originalus interviu buvo paviešintas Mortem webzine.

inferno_2013_rozhovor_logo

1. Sveikinimai! Pagaliau išleidote naują albumą “Omniabsence Filled By His Greatness” ir man įdomu, kas jūsų grupėje vyksta šiuo metu? Kas nulėmė gana ilgą pertrauką tarp albumo įrašymo bei išleidimo?
Ave.
Sakyčiau, kad šiu metu nevyksta nieko itin svarbaus. Kaip ir būtų galima tikėtis, viskas teka nustatyta ir besikartojančia vaga. Mes tvirtai stovime ant žemės ir ruošiamės artėjančiams koncertams bei turui.
Ką galiu pasakyti apie pertrauką tarp įrašų bei išleidimo.. Viskas paprasta. Kartais yra geriau būti prioritetine mažos leidybinės kompanijos grupe nei šešiasdešimt šešta grupe didelio leiblo sąraše, jei supranti, ką turiu omenyje. Šiais laikais leidybinėms kompanijoms reikia daugiau pinigų savo leidiniams bei efektyviam funkcionavimui. Kai kurie, be to, nori ir gerai pasipelnyti, taigi yra visai logiška, kad kai kurios kompanijos renkasi leisti grupes, kurios padengtų išlaidas kaip galima greičiau. Gana liūdna, bet tai yra tiesa. Menas, jo kokybė, branda bei dvasingumas dažnai pereina į antrą planą ir koncentruojamasi vien į grupės vardą, šlovę, pardavimus ir pelną.

2. Prieš pradedant kalbėti apie naują albumą, norėčiau paklausti apie praėjusį, esminį albumą “Black Devotion”, kuris buvo išleistas prieš penkis metus. Po jo išleidimo, INFERNO pirmą kartą aplankė teritorijas esančias už Europos, o pats albumas susilaukė labai teigiamų atsiliepimų. Taigi, kiek svarbus buvo “Black Devotion” jūsų grupei?
Teisybė, šis albumas tikrai buvo esminis, tačiau pokyčiai skambesyje ir muzikos, kuo pasižymėjo šis albumas, buvo natūralūs. Pasikeitimai grupės sudėtyje taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Jei mes nejudėtume pirmyn, mes paprasčiausiai susimautume: INFERNO visada turėjo tam tikrą poreikį viską daryti kitaip. Menas dažniausiai atkartoja gyvenimo tėkmę, jo pokyčius ir praradimus, taigi mums buvo itin svarbu išbandyti kažką naujo bei vaizdingo. Tai buvo padaryta tam, kad grupė būtų įkvėpta naujo gyvenimo įvairiuose jos gyvavimo aspektuose. Kai kuriems fanams tai reiškė grupės pabaigą, o kitiems – naują pradžią. Taip pat buvo ir pačiai grupei.
Mes nenorime paskęsti sterilume ir dėl šios priežasties mes visada bandome ieškoti netradicinių bei neįprastų grojimo būdų bei metodų, kuriais remiantis galėtume įtraukti juos į mūsų muziką. Tai gali padėti mūsų muzikai tapti labiau veriančia, įdomesne bei ambicingesne. Grupės tikslas yra suteikti mūsų menui prasmę ir formą. Dėl to manau, kad “Black Devotion” yra labai svarbus albumas ir tvirtas pamatas visiems sekantiems mūsų darbams.

3. Kiek žinau, medžiaga sukurta iš karto po “Black Devotion” išleidimo nelabai skyrėsi nuo minėto albumo. Kas jus pastūmėjo sukurti tokį albumą kaip “Omniabsence Filled By His Greatness”? Kaip jūs kūrėte kompozicijas? Ar turėjote tikslią viziją ir tikslą, kurį norėjote pasiekti?
Kai mes įrašėme “Black Devotion”, tapo gana aišku, kad mūsų sekantis albumas bus vėl kitoks. Pajautėme didelį poreikį išbandyti kažką skirtingo, taigi visiškai pasinėrėme į tai. Norėjome patirti inovaciją, atgimimą ir mūsų pačių meninį pakylėjimą – tai buvo mūsų motyvacija. Buvome itin ikvėpti ir negalėjome padaryti nieko kito – tik leisti įkvėpimui laisvai tekėti.
Iš pradžių kompozicijos buvo gana standartinės ir nelabai skyrėsi nuo “Black Devotion”, tačiau, ko labiau artėjome prie finišo, tuo labaiu tapo aišku, kad viskas gausis kitaip. Nuoširdžiai, mes patys net nepajutome didelių pokyčių. Tai buvo išsilaisvinimas ir atsidavimas meninei ir instrumentinei aistrai. Gali būti, kad naujas albumas neatitiks kievieno klausytojo skonio, tačiau tai mūsų nedomina. Svarbiausia buvo tai, kad išsilaisvinome iš standartinės vizijos. Pajutome energiją, kurią būtų labai sunku sutramdyti ir kuri atvėrė daug naujų kelių, formų, vaizdinių ir, svarbiausia, naują laisvę. Tai visada buvo esminiai naujos egzistencijos aspektai.

4. Asmeniškai, naują jūsų albumą apibūdinčiau kaip išskirtinių švediško ir prancūziško juodmetalio aspektų sintezę. Kita vertus, manau, kad jūs viską matote kitaip ir nebuvote įkvėpti grupių kaip Ondskapt ir Blut aus Nord. Kaip jūs patys apibūdintumėte savo muziką?
Manau, kad toks apibūdinimas nėra būtinas, tačiau gerai – manau, kad albumas tikrai turi pranzūziškos dekadencijos bei švediškos tamsos elementų, tačiau jis gali patraukti bet ką pagal pastarojo interpretaciją bei požiūrį.
Jeigu klausytojas sugeba surasti kažką priimtino sau, albumo poveikis, jo magija ir instrumentuotės drąsa turėtų būti gana žymūs. Aš ir Ska-gul (gitaristas) panašiai žiūrime į įvairius mūsų mėgstamus albumus ar grupes. Tai yra pranašumas ir mūsų kryptis bei komunikacija yra gana paprasta, kas mums leidžia kurti nuoseklią muziką. Mes taip pat bandome kūrybiškai praturtinti vieni kitus, kas leidžia kūrybai būti šviežiai, įvairesnei ir, galiausiai, patapti ideologine bei menine visuma. Manau, kad su “Omniabsence…” tai mums pavyko padaryti.

inferno_2013_rozhovor2

5. Kai praėjo šiek tiek laiko nuo “Omniabsence…” išleidimo ir galite šiek tiek atsiriboti nuo jo, kaip jūs jį vertinate? Nors ir buvo žengtas didelis žingsnis pirmyn, gal nesijaučiate pasiekę viršūnę? Ar jau nusistatėte sekančius tikslus, kuriuos norėtumėte pasiekti su nauju albumu? Gal tai galėtų būti naujos leidybinės kompanijos paieškos, daugiau koncertų ir panašiai?
Sunku pasakyti, ar šis albumas yra viršūnė. Kas liečia skambesį ir pateikimą ir kai įrašinėji Necromorbus studijoje su tokio profesionalo kaip Tore Stejrna pagalba, galima pasiekti dar tikrai nemažai. Mūsų darbas prie “Omniabsence…” buvo pirmas susitikimas su juo, taigi pasakysiu, kad šis albumas mums buvo eksperimentinis. Manau, kad sekantį kartą galime viską pastumti gerokai toliau. Kuo daugiau išmoksti, tuo geriau gali susidoroti su iškilusiomis užduotimis ir, kitu atveju, rezultatas gali būti tiesiog nenuoseklus.
Kas liečia tikslus, mes nenorime jų nusistatyti – mums reikia kūrybinės laisvės. Tikrumas savo veikla turėtų būti pakankamai gera priežastis kūrybai. Dėl to mes nekeliame tikslų ir kukliai susitaikysime su tuo, kuo susidursime. Tai, kas tave pakylėja, gali tave ir sunaikinti.

6. Beje, ar naujame albume yra kas nors, kas leistų jums didžiuotis? Kokios nors detalės, muzikinės frazės ar kažkas kito? Esu tikras, kad albumu, kaip visuma, tikrai didžiuojatės, tačiau turėtų būti ir kažkas smulkesni, kas būtų jums ypatinga.
Esu tikras, kad kiekvienas INFERNO narys randa kažką unikalaus šiame albume ir turi mėgstamas savo dalis. Tai gali būti masyvus ritminis profilis, nykios melodijos ar platus emocinis spektras. Tą turėtų nuspręsti kiekvienas asmeniškai. Mes vertiname “Omniabsence…” dėl unikalios pozicijos grupės diskografijoje, dėl gero techninio aspekto ir tam tikro ryšio tarp skirtingų albumo aspektų. Esu patenkintas, kad sukūrėme tikrai konceptualų albumą.
Kalbant apie albumo pateikimą, asmeniškai tikrai vertinu jo unikalų skambesį, kuris nėra tipiškas Necromorbus studijai. Jis nėra panašus į, pavyzdžiui, WATAIN, VALKYRJA ar panašias grupes. Išdrįsiu pasakyti, kad šioje grupėje suradome tai, kas, galiausiai, galėtų priklausyti mums. Nežinau, ar šis albumas turi kažkokią viršūnę ir ar, apskritai, verta tokios ieškoti. Albumą reikėtų vertinti kaip mozaiką, iš kurios negali išimti nei vienos dalies.

7. Tai, kad albumas bus įrašinėjamas Necromorbus studijoje, buvo paskelbta netrukus po “Black Devotion” išleidimo ir tai įvyko 2012-ais. Neprašysiu detalizuoti įrašinėjimo eigos, tačiau būtų puiku, jei papasakotum apie patirtis, kurias suteikė šis procesas. Ką planuojate daryti toliau? Naujas albumas gana aukštai iškėlė kartelę.
Jei bus įmanoma mes norėtume sekantį albumą įrašinėti vėl Necromorbus studijoje. Tai yra labai profesionali studija, kuri sugeba sukurti tai ko tau reikia.
Jie sugeba pagauti ir užfiksuoti specifines emocijas, kurios nepriklausomai nuo muzikos suteikia įrašui gyvumo, dinamikos ir ervdės. Šis bendradarbiavimas buvo nepaprastai naudingas. Man niekad neteko dirbti su tokiu garso inžinieriumi, kuris galėtų daryti tokią įtaką į patį įrašą. Čekijoje nerastum tokio žmogaus kaip Tore Stjerna. Bet aš vis tik manau, kad mes dar nepasiekėme pačios viršūnės, dar reikia daug ką nuveikti.

8. Netgi tavo vokalas, kas anksčiau buvo dominuojantis INFERNO elementas, nebeišvengė pokyčių. Dabar vokalo maniera yra gerokai gilesnė, beveik lygintina su Death Metal stilistika ir jis yra gana giliai paskendęs bendrame mikse. Kodėl? Dabar vokalas veikia kaip papildomas instrumentas, tačiau, tuo pačiu metu, yra ganėtinai nesuprantamas.
Tai yra tiesa. Vokalai užima mažiau vietos ir tarnauja kaip fonas pačiai muzikai. Dabar viskas skamba gerokai talpiau, kaip ir buvo planuota. Taipogi, žemesnis vokalo diapazonas buvo šio plano dalis ir tai praturtina atmosferą. Visi elementai žygiuoja koja kojon tam, kad albumas galėtų “smogti kuo stipriau”.

9. Taip pat, yra pastebėtina, kad kiekvienas INFERNO albumas skiriasi ne tik muzikine, bet ir poetine prasme. Ką asmeniškai manai apie šią ilgą ir ryškią raidą? Aišku, kad, pakeitus pagrindinį kompozitorių, keičiasi muzika, tačiau ką galėtum pasakyti apie poeziją, kuri per visą INFERNO gyvavimo laikotarpį nagrinėjo gana daug temų?
Mums nereikia nuolat įrašinėti to pačio albumo. Mes čia nesame tam, kad patenkintumėme klausytojų norus. Menas yra per daug nepriklausomas, kad darytume tai. Mes nenorime kartotis ir susikurti barjerų, kas, iš menininko perspektyvos, būtų savižudybė. Mūsų kūryba atspindi dabartinę mąstyseną, gyvenimų įvykius bei, žinoma, grupės sudėtį. Tai, be abejonės, pasimato ir dainų tekstuose. Viskas sukasi aplink asmeninį tobulėjimą ir jausmus. Mums nėra svarbios taisyklės ir tai, ką mes turėtume daryti. Tikras menas gyvuoja idėjose ir turinyje, kurį saugo forma.
Aš jau galiu įsivaizduoti visas reakcijas ir pezalus, jog mes sekame kažkokiu trend‘u. Velniop tai. Kelias, vardan kurio mes kuriame ir paminame žemo lygio iliuzijas bei idėjas, yra minamas dėl perspektyvos ir mūsų pačių nepriklausomybės. Tik tada mes galime maitintis savo kūriniais.

10. Nors taip ir neatrodė prieš penkis metus, Čekijos Black Metal grupės gerokai pasistūmėjo pirmyn. Atsirado kelios naujos ir gana įdomios grupės. Grupės ir muzikantai, iš kurių mažiausiai galėtum tikėtis progreso, save stumia link aukščiausios prabos kūrybos. Be to, senos legendos taip pat atsibudo iš letargo miego. Ką apie tai galvoji ir kas jus nustebino pastaraisiais metais?
Esu gana pamalonintas šio tobulėjimo. Nuoširdžiai kalbant, nelabai seku Čekijos sceną pastaraisiais metais, tačiau albumai, kuriems buvo lemta patekti į mano rankas mane nustebino ir esu patenkintas. Čekijos juodmetalio megėjai taip pat atrodo pagyvėję, o grupės gauna vis daugiau dėmesio bei pagarbos užsienyje. Ypač mane stebina jaunos grupės. Kalbant apie senas grupes, kurios grįžo, manau, kad jos turėjo likti palaidotos.

inferno_2013_rozhovor1

11. Gerai, pakalbam apie INFERNO ateities planus (interviu buvo imtas 2013-ųjų rugsėjį – Nekro. past.). Albumas – išleistas, gal planuojate kokios nors atributikos? Kai su koncertais ir turais? Jau paskelbėte apie bendrą albumą su Kozeljnik…
Jau paruošėme visą medžiagą, grįstą naujo albumo tematika, marškinėliams bei džemperiams. Tikimės, kad ji bus greitai atspausta. Taip pat, planuojame kelis koncertus Čekijoje ir Black Flames of Blasphemy festivalyje Suomijoje. Gruodžio pradžioje sugrosime 8 koncertus Meksikoje ir, šiuo metu, organizuojame turus Brazilijoje ir Europoje 2014-ųjų Vasariui. Tikimės, kad viskas pavyks gerai.
Šiuo metu neužsiimame jokia nauja kūryba. Padarėme pertrauką, kad galėtumėme užsiimt promocija bei pasiruošimu artėjantiems koncertams. Be to, Ska-gul šiek tiek laiko planuoja dirbti JAV, taigi repetuojame su sesijiniu gitaristu. Taip pat mes galvosime apie artėjantį albumą. Tai taip pat reiškia, kad split’as su Kozeljnik bus nukeltas, tačiau mes tikrai norime įgyvendinti šią idėją.

Užsisakyk naujienlaiškį dabar!