2014: TOP 7

Kaip ir praėjusiais metais, NEKROKATARSIS komanda sumetė labiausiai pamėgtus 2014-ųjų metų albumus į krūvą ir išrinko septynetą geriausių. Tikimės, kad taip atkreipsime dėmesį į aukšto lygio, tačiau nišinę kūrybą.

7 vieta. DARKSPACE – “III I”.
453051
Mistiniai šveicarai tęsia erdvės tyrinėjimą su savo kosminiu atmosferiniu, beveik industriniu juodmetaliu. “III I” yra palengva besivystantis, nuoseklus, tačiau, įsigilinus į muzikos esmę, nei kiek ne monotoniškas. DARKSPACE šiame albume yra organiški kaip niekada – 3 kūriniai, valandos trukmės kelionė.
Juodoji materija

6 vieta. SINMARA – “Aphotic Womb”.
441470
Šie debiutantai demonstruoja, kad Islandijoje veši viena įdomiausių šiuolaikinių metalo scenų. Jų atliekamas disonansiškas, kruopščiai sudėliotas ir apgalvotas juodmetalis verčia žavėtis grupės kūrybiškumu. Tiesiniais principais vystoma dainų struktūra ir tam panaudojama dinamika prikausto dėmesį bei rodo į užslėptas sąsajas su death metal. Modernu, nesuvaidinta, intensyvu ir tikrai turininga.
Gimda

5 vieta. DOOMBRINGER – “The Grand Sabbath”.
a0945463490_10
Beveik dešimtmečio veiklą skaičiuojantys lenkai (ir vienas graikas) DOOMBRINGER susikaupė ir pagaliau išleido pilną albumą. “The Grand Sabbath” skamba vidutinio tempo death/black metalas su akivaizdžiomis užuominomis į pietietišką mokyklą (VARATHRON, MORTUARY DRAPE). Tačiau DOOMBRINGER tikslas nėra imituoti: albumas apibendrina abu minėtus metalo žanrus ir iškristalizuoja juos į savitą viziją.
Juodosios mišios

4 vieta. SVARTIDAUDI – “The Synthesis of Whore and Beast” (EP).
406213
Tiems, kas gerai pažįsta SVARTIDAUDI ir jų kuriamą muziką neturėtų kilti daug klausimų, nes tai yra viena esminių šių dienų pogrindinio juodmetalio grupių. Šiame EP tęsiama su “Flesh Cathedral” pradėta tema: ilgi ir išvystyti kūriniai, aršus, dinamiškas ir labai organiškas skambesys. SVARTIDAUDI yra SVARTIDAUDI, daugiau komentarų nereikia.
Kekšė

3 vieta. KRIEGSMASCHINE – “Enemy of Man”.
401355
Ilgą laiką koncentravęsi į MGLA veiklą, M. ir Darkside nusprendė skirti atitinkamo dėmesio ir savo gretutiniam projektui. “Enemy of Man” yra niūria atmosfera pasižymintis albumas, kuriame muzikantai atskleidžia visą savo kūrybiškumą ir patirtį kuriant aukšto lygio juodmetalį. Keisti, neįprasti ir išbalansuoti gitarų sąskambiai, solidžios kompozicijos, vokaliniai eksperimentai, labai kokybiškas įrašas bei bendra albumo atmosfera – dėl šių priežasčių “Enemy of Man” yra tarp geriausių 2014-ųjų albumų.
Pelenai

2 vieta. TEITANBLOOD – “Death”.
401235
Ispanų duetas TEITANBLOOD neapleidžia avantgardinių pozicijų kakofoniško Death/Black metalo srovėje ir užtikrintai spjauna vieną proklamaciją po kitos. Atrodo, visa tai, už ką buvo galima mėgti grupės praeitą albumą “Seven Chalices”, yra vedama vis labiau link kraštutinumo: ilgesni kūriniai, didesnis tempas ir gerokai labiau išdirbtos jo variacijos, daugiau gitarų sluoksnių ir tarpusavio disharmonijos, chaotiškesnė dainų struktūra, persiklojančios vokalo partijos ir daugelis kitų elementų. Na o Chris Reifert (AUTOPSY), kuris paskolino savo balso stygas “Burning in Damnation Fires” dar niekada neskambėjo taip brutaliai. Galima prognozuoti, kad “Death” taps tikrai svarbiu ir įtakingu albumu blėstančioje Bestial Black Metal scenoje.
Prakeiksmo ugnis

1 vieta. DEAD CONGREGATION – “Promulgation of the Fall”.
409651
Prieš antrojo DEAD CONGREGATION albumo išleidimą, daugelio grupės gerbėjų neapleido nerimas ir klausimai: ar jie sugebės išlaikyti kartelę pakankamai aukštame lygyje? Ar jų kūryba netaps primityvi? Ar Graikijos ekonomika… Atsakymai į šiuos klausimus nenustebino ir šie Graikijos Death Metal titanai, nekuklia Nekrokatarsis kompanijos nuomone, išleido absoliučiai geriausią 2014-ųjų metų albumą. Akivaizdu, kad DEAD CONGREGATION laikosi formulės “jei kažkas nesulūžo, to nereikia taisyti” ir tęsia “Graves of The Archangels” pradėtą temą: albume skamba tamsaus, brutalaus, dinamiško ir intelektualaus (?) Death Metal mišinys. Nors į “Promulgation of The Fall” galima žiūrėti kaip į pirmojo albumo tęsinį, naujasis kūrinys pristato aibę šviežių muzikinių elementų ir sprendimų. Labiausiai pastebimas gerokai intensyvesnis dvejų gitarų žaidimas ir bendra instrumentų dermė. Taip pat, galima paminėti ir dar įvairesnes aranžuotes, kurios žadina klausytojo vaizduotę ir verčia jį aktyviai sąveikauti su muzika. “Promulgation of the Fall” yra albumas, kuris jau užsitikrino klasikos statusą.
Nuopuolis

Užsisakyk naujienlaiškį dabar!